Skip to main content Skip to search

Nekilnojamojo turto vertinimas

NEKILNOJAMOJO TURTO VERTINIMAS

Nekilnojamasis turtas (nekilnojamasis daiktas) – žemės sklypas ir su juo susiję daiktai, kurie negali būti perkeliami iš vienos vietos į kitą nepakeitus jų paskirties ir iš esmės nesumažinus jų vertės, taip pat turtas (kilnojamieji daiktai), kurį nekilnojamuoju pripažįsta įstatymai.

  • Gyvenamieji pastatai;
  • Negyvenamieji pastatai;
  • Žemės sklypai;
  • Susisiekimo komunikacijos;
  • Inžineriniai tinklai;
  • Kiti statiniai;
  • Nekilnojamojo turto vertinimas taip pat apima ir i teisės į nekilnojamąjį turtą vertinimą.

Tiek kilnojamojo, tiek nekilnojamojo turto vertinimas atliekamas šiais metodais: Lyginamasis metodas, Pajamų metodas ir Išlaidų (kaštų) metodas.

Lyginamasis metodas – vertinamo turto palyginimas su analogišku arba panašiu turtu, kurių sandorių kainos yra žinomos turto vertintojui.  Įvertinami skirtumai ir daromos (jeigu būtina) analogiško arba panašaus turto sandorių kainų pataisos. Kai rinkoje nėra pastaruoju metu įvykusių sandorių  vertinimas atliekamas taikant kitą turto vertinimo metodą.

Pajamų metodas – turto teikiamos naudos – grynųjų būsimųjų pinigų srautų perskaičiavimas į turto vertę. Pajamų metodu gali būti vertinamas tik tas turtas, kuris duoda ar gali duoti pajamas. Taikant diskontuotų pinigų srautų skaičiavimo būdą, turto vertė apskaičiuojama kaip grynųjų būsimųjų pinigų srautų dabartinė vertė. Turto vertė, taikant kapitalizavimo skaičiavimo būdą, apskaičiuojama kapitalizuojant grynąsias koreguotas pajamas.

Išlaidų (kaštų) metodas – kaina, kurią pirkėjas rinkoje mokėtų už vertinamą turtą, jeigu tam poveikio neturėtų tokie veiksniai kaip laikas, rizika ar kiti, būtų ne didesnė nei analogiško turto įsigijimo, pagaminimo, atkūrimo, atgaminimo, atstatymo (įrengimo) kaina.